Muziejaus katė

Kadaise tolimoje Latvijoje, netoli jūros pakrantės, buvo vieta, kur žmonės galėjo patekti į laiko ir nuotykių pasaulį – Miunhauzeno muziejus. Šiame muziejuje tarp eksponatų ir pasakojimų apie garsųjį baroną Miunhauzeną gyvena vienas ypatingas gyventojas – katė Pūkuotukas.

Pūkuotukas į muziejų užklydo iš gretimų namų, jau didelis katinas. Jis turi neįtikėtinai purų kailį ir akis, kurių niekas negali pamiršti. Viena jo akis ryškiai mėlyna kaip jūra, o kita žalia kaip miško giluma. Pūkuotukas su kaimynais buvo gerai, bet, matyt, muziejų jis pasirinko kaip naujus namus, nes jam tikrai čia labiau patiko.

Pūkuotukas greitai tapo muziejaus gyventoju, ėjo neoficialiu globėju. Jis atkreipia dėmesį į kiekvieną smulkmeną ir rūpinasi, kad visi eksponatai būtų savo vietose. Kiekvieną rytą Pūkuotukas pasitinka lankytojus prie įėjimo durų, elegantiškai ištiesdamas priekines letenas ir murkdamas taip garsiai, kad tai girdėti net iš kitos muziejaus salės.

Vienas mėgstamiausių Pūkuotuko įpročių – leisti laiką baronienės Jacobine ir Miunhauzeno kambariuose. Šiuose kambariuose gausu antikvarinių daiktų, paveikslų ir baldų, atspindinčių barono ir jo žmonos gyvenimo būdą. Pūkuotukas dažnai miega ant minkštų sofų ar tyrinėja įvairius kampelius, tarsi ieškodamas seniai pamirštų paslapčių.